Sutvirtinimo sakramentas

Sutvirtinimas yra vadinamas „krikščioniškosios brandos sakramentu“. Šiuo sakramentu (pakrikštytieji) tobuliau sujungiami su Bažnyčia, praturtinami ypatinga Šventosios Dvasios jėga ir todėl dar labiau įpareigojami, kaip tikri Kristaus liudytojai, žodžiu bei darbu skleisti bei ginti tikėjimą… Katalikų Bažnyčios Katekizmas, 1285.

Jį priimantis žmogus labiau išgyvena Dievo vaiko pašaukimą, tvirčiau susivienija su Kristumi ir Katalikų bažnyčia kaip tikinčiųjų bendruomene. Sutvirtintas krikščionis iš naujo atranda jam suteiktas Šventosios Dvasios dovanas. Šiuo sakramentu paskatinamas Krikšto malonės augimas.Todėl, ruošiantis priimti šį sakramentą, reikia pasitikrinti ir papildyti krikščioniškojo tikėjimo žinias. Šventosios Dvasios dovaną priimti dera tyra širdimi, todėl, prieš priimant Sutvirtinimo sakramentą, būtina atlikti Atgailos sakramentą.

Tikintieji turėtų labai atsakingai įvertinti savo nusiteikimą Sutvirtinimo sakramento atžvilgiu ir pasiryžti tolesniam augimui dvasinio tobulumo prasme. Sąmoningo amžiaus sulaukęs sutvirtinamasis privalo išpažinti tikėjimą, būti malonės būklėje, norėti priimti šį sakramentą ir būti pasirengęs tapti Kristaus mokiniu bei liudytoju bažnytinėje bendruomenėje ir pasaulyje.

Sutvirtinimo sakramento padariniai

Tikėjimo tradicija  galutiniu Sutvirtinimo sakramento tikslu laiko Šventosios Dvasios dovanas. Sakramentinė žymė tėra Šventosios Dvasios dovanų bei Dievo vaikų ir bendradarbių išraiška ir ženklas. Jeigu sutvirtinamasis nesudaro kliūčių, per Sutvirtinimą jis gauna Šventąją Dvasią, kad Ji tikintįjį dar giliau įšaknytų dieviškoje įvaikystėje, tvirčiau suvienytų su Kristumi, tobuliau sujungtų su Bažnyčia, aktyviau įtrauktų į jos pasiuntinybę ir padėtų jam liudyti krikščioniškąjį tikėjimą gyvenime.

Bažnyčios tradicijoje gyva samprata, jog Sutvirtinimo sakramentas yra vertingas žmogaus dvasiniam gyvenimui. Kiekvieno pakrikštytojo įkrikščioninimas užbaigiamas Sutvirtinimo ir Eucharistijos sakramentais. Todėl tada, kai tikinčiajam gresia mirties pavojus, patariama, kad, prieš jam priimant Viatiką (šv. Komunija mirštančiajam), jis būtų sustiprintas Sutvirtinimo sakramentu.

Sutvirtinimo sakramento apeigos

Esminė Sutvirtinimo sakramento apeiga yra pakrikštytojo asmens kaktos patepimas šventąja krizma. Sutvirtinimą teikiantysis (paprastai sakramentą teikia vyskupas) uždeda ranką ant sutvirtinamojo ir taria žodžius: „Priimk Šventosios Dvasios dovanos ženklą“. Liturginiuose šio sakramento teikimo nuostatuose pageidaujama, kad apeigos būtų atliekamos šventiškai ir iškilmingai. Dalyvauti šiose iškilmėse kviečiami sutvirtinamųjų giminės, bičiuliai bei vietinės bendruomenės nariai, kad jie atstovautų visai Dievo tautai ir parodytų, kokius tikėjimo vaisius joje subrandino Šventoji Dvasia.

Sutvirtinimo globėjas ir vardas

Patariama kiekvienam sutvirtinamajam turėti Sutvirtinimo globėją, kuris, kaip vyresnysis brolis, jį atvestų ir pristatytų vyskupui, o paskui padėtų ištikimai vykdyti Krikšto pažadus ir saugoti Šventosios Dvasios dovaną. Siekiant išreikšti glaudesnį Krikšto ir Sutvirtinimo ryšį, pageidaujama Sutvirtinimo globėju (globėja) kviesti vieną iš krikštatėvių. Jei globėju pasirinkti norima kitą asmenį, tai tas asmuo turi būti dvasiniu atžvilgiu tinkamas šioms pareigoms atlikti ir tenkinti šiuos kanonų teisės reikalavimus:

  • ·būtų sulaukęs 16 metų;
  • ·būtų katalikas, jau priėmęs Sutvirtinimo bei Eucharistijos sakramentą, gyvenantis pagal tikėjimą bei dabar prisiimamas pareigas, nebūtų suvaržytas kokios nors uždėtos ar paskelbtos kanoninės bausmės;
  • ·nebūtų sutvirtinamojo tėvas ar motina.

Sutvirtinimo apeigų nuostatuose reikalaujama, kad sutvirtinamieji šalia Krikšto vardo pasirinktų Sutvirtinimo vardą, kuris turi būti šventojo vardas.

Kam Sutvirtinimo sakramentas teikiamas?

Sutvirtinimą gali ir privalo priimti kiekvienas pakrikštytas ir dar nesutvirtintas žmogus. Sutvirtinamasis turi būti pašvenčiamosios malonės būklėje, atitinkamai pasirengęs ir sugebąs atnaujinti Krikšto pažadus. Tam pasiruošti padeda parapijos katechetas. Sutvirtinimu baigiama Krikšto malonė; juo, kaip Krikštu, krikščionio sieloje įspaudžiama neišdildoma žymė, dėl to šį sakramentą galima gauti tik vieną kartą gyvenime.

Pasirengimas

Rengiami tikintieji nuo 14 metų. Norintieji priimti Sutvirtinimo sakramentą turi lankyti pasiruošimo užsiėmimus, kurie parapijoje prasideda rugsėjo mėnesį. Per užsiėmimus aiškinamas Katalikų Bažnyčios katekizmas, gilinamasi į Sutvirtinimo sakramento prasmę, teikiamas malones, mokomasi liudyti Kristų savo aplinkoje.