Bažnyčia jį teikia savo Viešpaties pavedimu: „Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mt 28,19).
Krikštu tampame Dievo vaikais, tikinčiųjų bendruomenės, Bažnyčios, nariais. Juo taip pat atleidžiamos nuodėmės ir pradedamas naujas žmogaus, Jėzaus Kristaus brolio ar sesers, Dievo sūnaus ar dukters gyvenimas. Pakrikštytieji meldžiasi: „Tėve mūsų, kuris esi Danguje!“.
Krikštas yra krikščioniškojo gyvenimo pradžia ir pamatas, prieangis prasidedančiai naujai bendrystei su Dievu ir žmonėmis, vartai į kitus sakramentus. Šiuo sakramentu tapę Kristaus nariais, įsijungiame į Bažnyčią kaip jos pasiuntinybės dalyviai. Tai reikalingiausias ir pirmasis sakramentas, be kurio negalime priimti kitų sakramentų. Bažnyčia visada mokė, kad Krikštu įgyjama išganymo malonė. Svarbu, kad ši malonė, kūdikiui gimus, pasiektų kuo anksčiau. Ją reikia išlaikyti per visą gyvenimą: kartu su Kristumi „palaidoti Krikšte, jūs tikėjimu Jame prisikėlėte Dievo galybe, kuris Jį prikėlė iš numirusių“ (Kol 2, 12). Popiežius Pranciškus Krikštą pavadino krikščionio pasu, vizitine kortele.
Krikšto dalyviai ir jų pareigos
Krikštatėviai. Pagal seniausią Bažnyčios paprotį, Krikšto metu turi dalyvauti krikštatėviai, kurie atstovautų tiek dvasinei krikštijamojo šeimai, tiek ir Motinai Bažnyčiai, o paskui, kiek reikės, padėtų tėvams, kad vaikas tikėjimą gerai pažintų ir pagal jį gyventų. Krikštatėviai, pasirinkti paties krikštijamojo ar jo šeimos, turi būti pakankamai subrendę šioms pareigoms, kad galėtų tinkamai dalyvauti liturginiuose aktuose, turėtų nors 16 metų, būtų priėmę Krikšto, Sutvirtinimo ir Eucharistijos sakramentus, patys krikščioniškai gyventų ir krikštavaikiui galėtų padėti to siekti, ir bažnytinės teisės aspektu neturėtų kliūčių šiai pareigai atlikti.
Tėvai. Iš paties Kūrėjo nustatytos tvarkos matyti, kad tėvų dalyvavimas kūdikių Krikšte ir jų pareigos yra svarbesnės už krikštatėvių pareigas. Labai svarbu, kad tėvai dar prieš Krikštą, patys tai suprasdami arba draugų bei kitų bendruomenės narių padedami, pasirengtų sąmoningai dalyvauti Krikšto apeigose, per kurias jų vaikas atgimsta iš vandens ir Šventosios Dvasios. Būdami Krikšto dalyviai, vaiko tėvai atlieka jiems skirtąsias apeigų dalis. Jie ne tik klausosi apeigų vadovo pamokymų ir meldžiasi kartu su visais dalyviais, bet ir patys veikliai dalyvauja: viešai prašo kūdikiui Krikšto; kartu su krikštijančiuoju daro kryžiaus ženklą kūdikio kaktoje; atsižada piktosios dvasios ir išpažįsta tikėjimą; laiko uždegtą žvakę; priima motinai ir tėvui skirtą specialų palaiminimą. Jeigu kuris nors iš tėvų negali atlikti tikėjimo išpažinimo dėl to, kad, pvz., nėra katalikas, jis gali patylėti. Iš jo reikalaujama, kad jis, prašydamas vaikui Krikšto, būtų pasiryžęs vėliau vaiką krikščioniškai auklėti ar bent nedraustų kitiems to daryti.
Krikšto registracija
Norint pakrikštyti vaiką, susitarti dėl Krikšto, reikia kreiptis į parapijos raštinę, kartu pateikiant duomenis apie vaiką, tėvus, krikštatėvius. Krikšto vardą vaikui rinkti rekomenduojama iš šventųjų globėjų vardų.
Krikšto apeigoms turėkite:
• Krikšto žvakę;
• Baltą Krikšto drabužėlį (vaiką galima iš anksto aprengti baltos spalvos rūbais).
