Atgailos ir Sutaikinimo sakramentas

Dievas, Gailestingumo Tėvas, savo Sūnaus mirtimi ir prisikėlimu sutaikęs pasaulį su savimi ir atsiuntęs Šventąją Dvasią nuodėmėms atleisti, per Bažnyčią tesuteikia tau nuodėmių atleidimą. Aš tave išrišu iš tavo nuodėmių vardan Dievo Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios” – tokius žodžius taria kunigas, suteikdamas nuodėmių atleidimą.

Sutaikinimo sakramentas, kaip ir kiti sakramentai, yra tikinčiojo susitikimas su Dievu. Šio susitikimo metu žmogus išlaisvinamas iš nuodėmių vergijos, atstumiančios žmogų nuo Dievo ir jo malonės.

Kam šis sakramentas teikiamas?

Šis sakramentas teikiamas kiekvienam po Krikšto nusidėjusiam ir atgailaujančiam krikščioniui. Sutaikinimo (Atgailos) sakramentas yra būtinas žmogaus išganymui. Katalikams Bažnyčia įsako bent kartą per metus atlikti išpažintį, tačiau tikintieji yra raginami neatidėti šio sakramento priėmimo per didžiųjų Bažnyčios švenčių dienas, kai skubama, stokojama išorinio ir vidinio susikaupimo sąlygų.

Kada reikia eiti išpažinties?

Išpažinties reikia eiti, padarius sunkią nuodėmę, nes gyventi be Dievo malonės nuostolinga ir rizikinga. Padarius tik lengvas, kasdienes nuodėmes, išpažinties rekomenduojama eiti kartą per mėnesį. Atgailos sakramentu suteikiama veikiančiųjų malonių priešintis blogiui, grąžinama ar padidinama pašvenčiamoji malonė. Bažnyčios įsakymas kartą per metus atlikti išpažintį – tai minimali priemonė ryšiui su Kristumi išlaikyti.

Atgailos sakramentas dar vadinamas atsivertimo sakramentu, nes sakramentiniu  būdu įvykdo Jėzaus raginimą atsiversti, atveria kelią į Tėvo, nuo kurio buvo nutolta per nuodėmę, namus. Atsivertimas yra Evangelijos, kuri mums skelbia džiugią naujieną apie Dievo draugystę su žmogumi, esmė. Šios draugystės besąlygiška nuostata – atleisti ir pasigailėti. Jėzuje Kristuje atsispindi Dievo meilė kiekvienam  žmogui, netgi nusidėjusiam. Atsiliepdami į Dievo gailestingumą, pakrikštytieji turėtų gyventi kaip tie, kuriems atleista ir kurie patys atleidžia.