Eucharistija yra viso krikščioniško gyvenimo versmė ir viršūnė. „Mūsų Išganytojas Paskutinės vakarienės metu, tą naktį, kurią buvo išduotas, įsteigė eucharistinę savo Kūno ir Kraujo auką, kad pratęstų Kryžiaus auką ilgus amžius, iki vėl ateis, ir savo mylimai Sužadėtinei Bažnyčiai šitaip patikėtų savo mirties ir prisikėlimo atminimą – gailestingumo sakramentą, vienybės ženklą, meilės ryšį, velykinį pokylį, kuriame priimamas Kristus, siela pripildoma malonės ir mums duodamas būsimos garbės laidas.“ Katalikų Bažnyčios Katekizmas, 1323.
Viešpats, norėdamas visada pasilikti su savaisiais ir padaryti juos savo Prisikėlimo dalininkais, paliko šventąjį testamentą. „Tai darykite mano atminimui“, – sakė Jis. Tikintieji, Krikšto sakramentu iškelti į karališkosios kunigystės garbę, o Sutvirtinimu tapę dar panašesni į Kristų, eucharistiniu būdu drauge su visa bendruomene dalyvauja paties Viešpaties Jėzaus aukoje, švęsdami šv. Mišių auką – Eucharistiją. Priimdami šv. Komuniją – Eucharistiją – sutinkame patį Kristų, į Jį panašėjame. Taip tikinčio žmogaus gyvenimas pripildomas malonės, stiprybės, ramybės ir paties Dievo. Priimdami Eucharistiją, ruošiamės dangaus karalystės pilnatvei ir garbei, vis labiau atsiveriame dieviškajam gyvenimui, bendrystei su Dievu ir su kitais broliais bei seserimis.
Kam teikiamas Eucharistijos sakramentas?
Eucharistijos sakramentas šv. Mišių metu teikiamas kiekvienam pakrikštytajam, pakankamai subrendusiam ir žinančiam pagrindines katalikų tikėjimo tiesas tikinčiajam, esančiam malonės būklėje, t. y. neturinčiam sunkių nuodėmių.
Sekmadienio Eucharistija sutvirtina ir praturtina visą krikščionio gyvenimą. Todėl tikintieji turi pareigą sekmadieniais ir švenčių dienomis dalyvauti šv. Mišiose, nebent tam sutrukdytų svarbi priežastis (pvz., liga, kūdikio ar neįgalaus žmogaus priežiūra). Šį įsakymą įvykdo tas, kas šventės dieną (arba jos išvakarėse) dalyvauja švenčiamoje Eucharistijoje. Bažnyčia tikintiesiems labai pataria priimti šv. Komuniją kiekvieną kartą, kai tik jie susitinka Eucharistijos šventime. Bažnyčia moko, jog visi pakrikštytieji, esantys malonės būsenoje, gali vertai priimti Eucharistiją.
Jei dėl kokių nors priežasčių tikintysis negali Eucharistijos priimti, tuomet reikia stengtis, sužadinti savyje dvasinės vienybės su Kristumi troškimą ir kviesti Viešpatį Jam vienam žinomu būdu mus aplankyti.
Pasiruošimas Eucharistijai
Sutaikinimo ir Eucharistijos sakramentams rengiami vaikai: pakrikštyti, sulaukę 10 metų, kurių tėvai ar teisėti globėjai pareiškia norą ar sutikimą, kad jų vaikai būtų ruošiami dalyvauti sakramentiniame Katalikų Bažnyčios gyvenime ir palydėti tikėjimo kelionėje.
